sutarti

sutar̃ti, sùtaria, sùtarė K, Rtr, sutárti Š; L 1. intr., tr. M, Š, , NdŽ, pasitarus nuspręsti, susikalbėti ką daryti: Ar jau sutarei su juo? J.Jabl. Jau sùtarėm, atsakos nebėr Aln. Visi sùtarė, ka čia reik rugius sėti Lk. Paskiau sùtarėm: žemę pasidalykiam, kožnas savo gyvenkiam Tl. Sùtarėv, padėjov grėblius ir atgulėv Als. Sykį sùtarėm eit į vakarėlį Lkč. Sùtarėm važiuoti žvejoti į prūdą Krt. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti – ir išėjo BsPII36. Čia lipam? – Sùtarėm čia, tai čia Jrb. A abu sùtaratav nevalgyti? Nv. Sutaramà vaikas, negal skųsties Krš. Kad va but žmonės sutariamì, tai da ir dirbt nieko Slm. Visu pirmu tėvai sùtarė atiduoti didžiąją seserį į augintines Kl. Sùtaria abudu: tą parduosim, tą parduosim Skrb. Mes pasakom, tiktai sutar̃kiam visi vienu kartu bėgti Plt. Ta vedu sùtarėv su tuo draugu į rytų pusę [eiti], i pasisekė išeiti Žd. Kieminiu sūdu sùtaria: kataras kietos širdies, tas muša Grv. Tankiai sutark su numiškiais, kas kožnam atsieita daryti, jei ugnis pasirodytų S.Dauk. Atalėkė paukštis, kai buvom sutãrę (ps.) Mšg. Sùtarė operaciją daryt Bsg. Daugiau tie visi paukščiai ir paukšteliai sutarę per devynias dienas gavėt (ps.) Sln. O kad gegužinę sùtari didelę, tai tada jau atvažiuoja ir su dviračiais, ir su arkliais Kp. Medlinčiai tarp savęs sùtarė sùtarė JD965. Anys nenusiminė ir sutarė save norinčius savo žmones gelbėti BB1Mak3,43. ^ Ką du sutara, trečias sugadina LTR(Sd). Nešnekėsi – nesibarsi, neišgersi – nesutarsi J.Marcin. Nesùtaria kai Kaušeliai (kaimas) ubagą pešt Smln.
sutariamaĩ adv.: Tokie darbai yra sutariamai (visur be išimčių) baustini . | refl. H169, R, , N, I, Rtr, Š, , NdŽ, : Susikalbėt, susitart SD347. Anuodu susitarė, t. y. susimokė J. Mes susìtarėm tylėti K. Jiej dviese sùstarė Dsm. A judu susìtarėtav su anuo? LKT90(Rt). Jau anie teip gyvena, susìtarė su tuo vyru Trk. Par kitą (per tarpininką) ėjo kalba – nesusìtarė žmoniškai Mžš. Rėžiuose reikėjo susitártie, kur sėt, kur ką daryt Sug. Reikėjo kelims ūkininkams susitar̃ti pri javų kūlimo Plšk. Susitãrę padėdavo vieni kitiem Kp. Nu paskiau susìtarė ūkininkai: dalysiamos ganykloms KlvrŽ. Trys liuobam susitar̃ti [šukuoti vilnas]: dvijau dėsi [vilnas į mašiną], o vienas suks Kl. Pasiunta kur nora pieminį, kaip jau anų buvo susitartà Als. Jeigu netyčia nugano, tai tep (taikiai) susìtaria Grv. Veda liudininkus, apmatuoja [nuganytą pievą] – ir teismas, jei nesusitari geruoju Grz. Atimdinėdavo gyvolius vokyčiai, su jais nesusitar̃sys Krž. O kam to karo reik, a negal ponai susitar̃ti? Pln. Anos (moterys) susìtarė: uždekiam [karčemą], lei aną balas patrauka! Krp. Dvijūs susìtarė eita kasti [pinigų] Krtn. Susitãrus buvau jį pasitikt Smln. Susìtarėm taip, ka po pietų nebkelsamos Klk. Su velniu susìtarėm sėti javus an pusės (ps.) Všv. Susitarė du melagiu eiti par svietą meluot LMD(Rz). Perpiete mergos susitãrę nuėjo maudytis Nm. Gudriejai susìtarė paikąjį paklaidinti Klp. Susidėjom, susìtarėm motriškos deiniuoti senoviškas dainas Varn. Vai ir susìtarė trys jauni berneliai jot in vieną mergelę LTR(Mrc). O kregždės susitarusios, susirinkusios ir tą žvirblį užmūrijusios (ps.) Sln. Vieną kartą kiškis su meška susitarė pakelti karą LTR(Rk). | Tik tartum giria, pieva ir laukas sustãrę iš brangiausių kvepalų mišinį padarę A.Baran. ^ Susitarė kaip višta su vanagu III375.tr. apsvarsčius, pasitarus nustatyti, parinkti, paskirti: Laukia sutartõs dienos, kada atvažiuos jau tie jaunikiai Všt. Sùtarėm laiką, kada mašina atvažiuos, ir nuėjom maudytųs Alz. Praėjus sutartam laikui, sakalas vėl sako: – Leisk dabar paskraidyt, gal jau galėsiu LTR(Krč). Išaušus sutartam rytojui, Elzė papietavusi paskubino prie lieptų Pt. Išvykimo diena buvo sutarta V.Myk-Put. Ir herojai atvyko į sutartą vietą HI. Jis turėjo miške sutartas tris vietas, kur palikdavo partizanams savo surinktas žinias . Sùtartas ženklas NdŽ.
2. tr. Rtr, Als suderėti, sulygti: Sutar̃ti mergą, berną NdŽ. Buvo sutãrus tą ūkį parduot Jrb. Sutãrę buvom aštuonius tūkstančius Šauk. Ar te po tris dienas valgydavo [kerdžius], ar te po savaitę – kaip sùtari Krs. Šilėnuose ir skerdžius liko nesutartas, ir bandos išginimas nesutvarkytas V.Myk-Put. Kai sùtaria pasogą, [jaunieji] važiuoja in kunigą ažsirašyt Skdt. Užsakai išėjo, vestuvė sutartà Všt. Jie seniai taria, gal jau sùtarė [vestuves] Sml. Kaip tik tą dieną buvo sutartos vestuvės tų dukterų su tais trimis vyrais BsMtII252. Ona jau buvo sutãrus veselijas, bet bobos ėmė ir atraišė kavalierių Brž. | refl. intr., tr.: Lig Visiem šventiesiem susìtaria ganyt gyvį LzŽ. Susìtariau mainais malkų gaut Mžš. Mes da susìtarėm, mum dykiai duoda Kli. Atvažiuoja piršliai i susìtaria [dėl vestuvių] Škt. Susìtaria: ar kumelį, ar karvę duosme [dalies], pinigų, kas turi – aukso Aps. O atlyginimą turi jis (samdinys) su mamike susitarti I.Simon. Ka sutinka, tai palieka [samdinys] ir an kitų metų, kaip susìtaria Ps. 3. tr. pažadėti išleisti už vyro (dukterį): Sutarė mane, t. y. suderino, aš tekėsiu J. Sutartà mergiotė Kp. Girdėjau, vaikel, sùtarė tave? Ppl. Mane jauną sùtarė (d.) Skp. Mergučės tik šaukia: – Piršliai, piršliai, sùtarė Baljonytę! Skr. | Kadikse hercogas pasimatysiąs su Išpanų karalium, kuris bus sutartas (sužadėtas) Konaute su princesa Marija 1904,15.intr. abiem pusėms aptarus sąlygas, sukalbėti vedybas: Kap sùtaria, tai važiuoja Jujon ir pirkdina gėles, žiedus in rankų LzŽ. Jis nuėjo pas našlę, sùtarė ir pakėlė vestuves NdŽ. Rudinį jau i pradeda piršliai važiuoti, atvažiuo[ja], sùtara Vgr. Girdėjau, pas Jonuškaičią piršliai buvo. Nežinai, gal sùtarė? Slm. Sùtariame, mane jau leidžia, teku Skr. Da jis tada buvo nesutãręs, kai piršau Slm. Vaikšto, vaikšto i nesùtaria Ps. | refl. NdŽ: Kada jau jiej sùstaria, tai tada jau važiuoja an užsakų Dg. Jei nepatinka [vaikinas], nesusìtari, tai reikia grąžint pinigai už tą [išgertą piršlybose] butelį Alv. Jau vedu susìtarėv, jau ka reik žaninties Pln. 4. tr. pasakyti, ištarti: Jis iš miegų akim užmiegotom kažką sùtarė, bet neišgirdau ką Skr. | Ot išej[o] man iš galvos, ir nesùtariau (nepaklausiau), kap jos vaikas .vienu kartu tą patį ištarti, pasakyti: Kalbant su kuo ir abiem ištarus tuo pačiu rozu tą patį žodį, sakoma: – Tai sutarėm – bus svečių! LTR(Ds).sukalbėjus vestuves, abiem pusėms žodžiu pareikšti sutikimą: Jau treti meteliai sutarti žodeliai LTR(Dkšt). Sutartì žodžiai, surištos rankos, žiedeliai sumainyti (d.) Šmn. Ir sutársme mes žodelius, meilingą kalbelę (d.) Tvr. 5. intr. Š, , , Rmč, Als, Yl, Rmš, Smln, Užp sutikti, sugyventi: Juodvi sùtaria, t. y. sutinka J. Kas sùtaria, tas ir giminė Pg. Neblogai gyvenau, sùtariau gerai, puikiai, gražiai Slnt. Tėvai neliuob sutar̃ti, tie vaikai liuobam eiti pašaliais LKT64(Lkž). Mes abu, būdavo, labai sùtariam Dbk. Da piemenim mes su juo ėmėm tart ir parvis gerai sùtarėm Antš. Sùtarė su žmonimis, geri buvo žmonims Žd. Kol kas dabar tai gerai sùtaria abudu Krs. Abi brolienės sùtaria Sml. Sakė, kad ir jis nuvažiuojąs, ir tos čia atvažiuoją, sùtaria Slm. Kas sùtaria, kitas kitam padeda – gražiai gyvena Mžš. Net neramu, kaip anys nesùtaria Sdk. O tai gyvenimas, ka sùtari gyvęt! Erž. Jei norėsi, tai ir su pačiu velniu sutársi Šmn. Kaimynai, vienam kieme gyvendami, nesutaria K.Donel1. Vieni bendrapavardžiai tarp savęs giminiavosi, kiti bičiuliavosi, o treti tik kaimyniškai sutarė . | Kokią Dievas pasiunčia [ligą], turia [žmogus] i sutart su ta liga Btg. ^ Mes nesùtariam kap kirvis su akmeniu Dkš. Sùtaria kap Radžiūno jaučiai (gražiai sugyvena) Ldvn. Sùtaria kaip višta su vanagu (nesugyvena) NdŽ. 6. intr. Q536, H169, R116, 151, Sut, N, K, NdŽ, būti tos pačios nuomonės, laikytis vienodo požiūrio: Aš su tavimi šime dalyke nesùtariu KBI29. Jie niekados nesutar̃s: tie nenoria tokios tvarkos, tie nenoria tokios Sb. Žemė buvo gera, o nesùtarė [tėvai] gaspadorauti Kl. Sutarantì kumpanija daug uždirba, kad neprisiema tinginių Lk. Sùtara abudu į vieną dūdą pūsti (viską vienodai daro), jau negali pykti Trš. Marti su močia gerai sùtaria, abidvi tą vyrelį obliavoja Sml. Kadangi sėlių kalba yra palikusi tik visai menkus pėdsakus, tai tyrinėtojai nesutaria dėl jos pobūdžio . Tačiau tame surinkime yra daugi nešventų, bet vienok moksle sutariančių MT96.būti vienodam, sutapti (apie nuomonę, interesus, pažiūras ir pan.): Mano mislis sùtar[ia] su tavąja KII53. Nė vienos anuo metu nebus nesandaros, bet visi daiktai sutarą, visi suderą DP542. Bet jų liudymas nesutarė (nebuvo sandermingas) CII620. Daug liudijo neteisiai prieš jį, bet jų liudijimai nesutarė NTMr14,56. Todėl ne dyvai, kad abiejų giminių raštas taip labai sutaria Kel1881,26. Jo paveikslas nesutar[ia] su jų elgimu prš. 7. intr. Vžns, Sdb, Pšš, Šd suderinti, sutaikyti bendro darbo, veiksmo judesius: Taip eina, ka sùtaram, kad eina po kitas kito (spragilais kuliant) Lc. Nognai liūb būs penkims sunkiai sutar̃ti kulti su spragilais Vl. O ka nesùtara, kaip sunkiai y[ra] su spragelais Pkl. Reik sutar̃ti, ka kuli, kitaip dirbti būs sunku Všv. Kūlius tai su spragilais kuldavo, i sutar̃t reikėjo mokėt Mšk. Kai daugaly kuli – ir sùtari Vdn. Kai nesùtariam kulti [spragilais], labai rankas ištampo Vdk. Nesùtariau, ka davė tėvas par spragilą, i galva (spragilo buožė) nulėkė Krš. Du vyru sustoja prie piestos ir sutardami muša grūdus M.Katk. Keturiem, septyniem velėt reikia sutart Bsg. Dviese tai sùtarėm tuos kultuvus [mušti] Ps. Su viena koja suki, o su antra dauži – teip turi sutar̃ti [milą veliant] Kl. Tei gražiai sùtaria nešt grabą, supte supa [p]Skr. Seniukai tokie šoko, teip pritarė, sùtarėm šokti, ka, rodos, kaip su jaunu šoki Žd. | Rankos nebesùtaria ir tavo – krapštai ir krapštai Rm. Ko te iš jo norėt, kad jis i žandais nesùtaria kalbėdamas Upt.
sutariamaĩ adv.: Sutariamai (koja į koją) eiti . | refl.: Jei sùtaras, lengvu (spragilu) kulti Užv. Kaip sū̃taras, gražiai išsikuls Všv.
8. intr. Q656, Š, NdŽ, 1, , Trgn, Jnšk suderinti, sutaikyti balsus dainuojant ar grojant: Šitie balsai sùtar[ia] KI37. Anuodu sùtaria dainuodami sutartinės dainas J. Dvijai [moterys] dainuoja, ale kad sùtaria! Ktk. Nesutársi – giedosi kaip statinėn tvoron inkliuvęs Ds. Nesùtara anie, gieda kaip Varnių ubagai Vkš. Visi esantieji gryčioje gieda ir sutaria M.Katk. Seniau, būdavo, užplėš jaunimas – laukas skamba, o dabar mekena kaip ožiai nesutardamì Mžš.
sutariamaĩ adv.: Sutariamaĩ sugiedoti LKGII519. sùtariančiai adv.: Sutarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.būti suderintam, harmoningam: Nesatarąs garsas B797. Sutariąs, sąlydus, maloniai skambąs LL46.
\ tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; pertarti; pratarti; pritarti; sutarti; užtarti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • sutarti — sutar̃ti vksm. Bùvome su jai̇̃s sutãrę ei̇̃ti į ki̇̀ną …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybė — statusas Aprobuotas sritis draudimas apibrėžtis Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra įprastinė draudėjo, sudariusio gyvybės draudimo sutartį, gyvenamoji vieta, arba, jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • sutartinė — sutartìnė sf. (2) 1. N, K, MuzŽ, DŽ, KŽ daugiabalsė lietuvių liaudies daina: Sutartìnės – dvibalsės ar tribalsės polifoninės lietuvių liaudies dainos, pagrįstos seniausiais daugiabalsio dainavimo principais MLTEIII345. Gražios dainos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutartis — sutartìs sf. (3b) [K], Š, DŽ, NdŽ, KŽ, sùtartis (1) 1. LL136, BŽ497, BIX156, L, Rtr, Kv, Prn susitariamasis aktas, dokumentas: Kas noria paimt [našlaičius globoti], tokias sùtartis parašo Mšk. Sutartiẽs [parduodami] nedarėm Grv. Mano žodis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutartinis — sutarti̇̀nis, sutarti̇̀nė 2 bdv. Nagrinėjami giñčai, kỹlantys dėl konkrečių̃ sutarti̇̀nių ar kitókių téisinių sántykių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutartinė — sutarti̇̀nis, sutarti̇̀nė 2 bdv. Nagrinėjami giñčai, kỹlantys dėl konkrečių̃ sutarti̇̀nių ar kitókių téisinių sántykių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutartinė — sutarti̇̀nė 1 dkt. Ẽsama ir instrumeñtinių sutarti̇̀nių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutartis — sutarti̇̀s dkt. Dvišãlė, trišãlė sutarti̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutartingas — sutartìngas, a adj. (1) BŽ529,530, NdŽ, KŽ; Rtr darnus, harmoningas: Sutartingas jėgų sutelkimas rš. Sveikatinga ir sutartinga šeimynėlė Vaižg. Visi gieda litaniją sutartingais, išlavintais tai giesmei balsais M.Katk. sutartìngai adv.; KŽ:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutartinis — 2 sutartìnis, ė adj. (2) Š, DŽ, KŽ 1. NdŽ atliekamas pagal sutartį: Sutartinė prievolė TTŽ. Sutartinis pirkimas rš. 2. nustatomas susitariant, sutartasis: Vietovės detalės planuose vaizduojamos specialiais grafiniais simboliais, vadinamais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.